ZUIKIO DIENORAŠTIS arba gyvenimas zuikio kailyje

Visų pirma – su dar neišgaravusiu Kalėdų kvapu ir su Naujais metais! Noriu kiekvienam iš jūsų palinkėti iniciatyvos gyvenime. Nebijokite kardinaliai keisti savo kasdienybės. Plačia širdimi priimkite naujus iššūkius ir į viską žiūrėkite su šypsena.

Na ką, laikas po truputį grįžti į realų gyvenimą, kai visi aplink vėl bėga savo gyvenimo rateliuose, kai plačias prieššventines šypsenas keičia pilki ir paniurę veidai. Deja, bet po didžiųjų metų švenčių kažkodėl visi tampa dvigubai piktesni, liūdnesni ir prislėgti. Pakankamai, o gal ir per daug paplonėjusi piniginė tampa nauju galvos skausmu. Bet sustokite minutėlei. Prisiminkite visas emocijas, visas šypsenas ir jaudinantį šurmulį, kai ieškojote dovanų brangiausiems savo žmonėms, kai su meile jas pakavote, ir kaip spindėjo jų akys, pamačius seniai slaptai trokštą daiktą. Jaukūs vakarai prie traškančio židinio, šilti pokalbiai ir pagaliau visa šeima susirinkusi prie vieno stalo. Juk gyvename dėl tokių akimirkų. Dėl mažų ir didelių kasdienių švenčių. Tad aukščiau nosis! smiley Kalbant apie dar neataušusias apsipirkimų emocijas, turbūt kiekvienas šiaulietis, o ir neretas miesto svečias dovanų ir vaišių ieškojo PC Saulės mieste. Taip? Ir ten visą gruodžio mėnesį jūsų laukė vienas personažas – vaikų svajonė, kūdikių baubas ir suaugusių atrakcija – zuikis Saulutis. Pamenate? Rusvas kailiukas, didelės akys, baisiai ilgos ausys, raudona peteliškė ir krepšelis saldumynų po paranke. Susimąstėte, kodėl apie jį prašnekau? Ogi todėl, kad po morkų mėgėjo kauke slėpiausi aš – Rasa. Šį iššūkį, darbą ir emocijų bangą viena atlaikiusi nebūčiau. Su manimi į kailiuką lįsdavo ir draugė, puiki aktorė (pasirodo) Eglė. Ačiū tau už puikią kompaniją ir tuos vakarus, kai susėdusios prie arbatos neužsičiaupdamos aptardavome žmonių reakcijas ir emocijas, linksmus nutikimus ir vis linkstančias ausis smiley

2015-01-05_07.00.16

Priėmusi pasiūlymą mėnesiui įlįsti į zuikio kailį baiminausi, abejojau savimi (manau, Eglę taip pat aplankė panašios mintys). Tačiau jau po pirmos „zuikio“ dienos ėmiau suprasti, jog tai toli gražu ne tas darbas, koks turėjo būti. Dalinti skrajutes ir mojuoti vaikams. Anaiptol! Zuikis Saulutis kasdien būdavo vaikų linksmintojas, naujausių eilėraščių ir dainelių, kurias vaikai išmokdavo mokykloje ar darželyje išklausytojas, patarėjas tėveliams, pašnekovas senjorams ir, be abejo, draugas visiems Saulės miesto parduotuvių darbuotojams. Artėjant Kalėdoms, vaikai išsakydavo slapčiausius savo troškimus, geidžiamiausias dovanas (galiu sudaryti geidžiamiausių top10 sąrašą smiley). Patiems mažiausiems zuikis Saulutis atrodė it antgamtinė būtybė, lyg didelis, kalbantis pliušinis žaislas. Paaugliai mielai šnekteldavo, paklausdavo patarimo ir, žinoma, prisifotografuodavo galybę „selfių“. Maloniai nustebau, kad net senjorai mane pasitikdavo su šypsena, atvirai ir nuoširdžiai girdavo sugebėjimą bendrauti ir įsijausti į savo rolę. 

2015-01-05_06.46.51

Visa tai neapsiėjo be „pasekmių“. Dovanų gaudavome kone kasdien. Keista, kai pagalvoji, jog mūsų darbas buvo dalinti vaikams saldumynus, džiuginti ryškiaspalviais balionais. Bet, kaip sakoma, už gerą geru. Dovanos pačios įvairiausios: mažųjų kurti piešiniai, atvirutės, sveikinimai. Tėvelių dovanojamos gėlės, saldainių dėžutės, mamyčių kepti sausainiai. Begalė įvairių saldumynų.

2015-01-05_06.36.54 2015-01-05_06.34.02

Neapleido mūsų ir Saulės miesto darbuotojai. Telefonų aksesuarai iš Tele2, gardumynai iš vaikų mėgstamų Saldžių Majų, firminiai Euronics saldainiai, kava, o ir arbata su medum apsirgus iš Presto. Tad tikrai buvome mylimos ir lepinamos. Bet yra vienas faktorius, dėl kurio šis darbas buvo vienas įsimintiniausių ir atnešusių daugiausia emocijų. Dėl visų jūsų šypsenų. Turbūt per visą savo gyvenimą nemačiau tiek nuoširdžiai besijuokiančių ir linksmų veidų. Būtent tai buvo kiekvienos dienos varikliukas, suteikdavęs jėgų ir išradingumo po šiltu (per švelnus žodis) kailiuku.

2015-01-05_06.44.57

Šypsena ir geras žodis. Tai yra vaistas nuo po švenčių užklupusios depresijos ir blogo oro. Ačiū visiems, kurie šypsojosi. Gaila tik vieno, kad nusivilkus zuikio kostiumą, einant namo, tie patys žmonės šypsenas būdavo paslėpę po santūrumo, abejingumo ir pilkos kasdienybės kauke. Po zuikio apdarais juk slėpėsi žmogus. Aplink jus kas dieną sukasi daug žmonių. Nusišypsokite. Nereikia jų pažinoti, reikia tik padaryti dieną šviesesnę. Pabandom?

Taigi zuikutis Saulutis atsisveikina su Jumis ir neša Kalėdas atgal pas Kalėdų senelį. Tikiuosi, susitiksime jau labai greitai vėl.

Su meile, ex-zuikis smiley 

Rasa

cover2

Rasa

Rasa

Tinklaraščio rašytojos Rasa ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

1 Atsakymas

  1. Karolina Kiesienė sako:

    tai štai kas slėpėsi po kauke:) tikrai maloniai nustebau, kai Zuikis pakvietė vardu, nuotaika šoktelėjo 100 proc:) čia ne kaukė skleidžia gerą energiją, o žmogutis, kuris slepiasi už jos, šaunuolė:)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: