Vasaros hobiai

Pagaliau taip ilgai laukta vasara. Tačiau net mirktelėti nespėjame, o ji jau baigiasi. Taip norisi pasidžiaugti kiekviena jos diena – tiek saulėta ir karšta, tiek apniukusia ir vėsesne… Vasarą pats metas savo hobius perkelti į gryną orą ir jame praleisti kuo daugiau laiko.

Ką galima veikti vasarą gryname ore? Pasirinkimų tikrai begalė: nuo ramių vakarų „Saulės terasoje“ žaidžiant mini golfą iki ekstremalių skraidymų parasparniu ar šuolių su parašiutu. Ką rinktis, priklauso nuo kiekvieno individualių norų ir pomėgių. Vasaros hobių apžvalgą pradėkime  nuo mini golfo. Tai iš pažiūros nuobodokas ir labai lengvas sportas, bet jau po pirmųjų žaidimo minučių nuomonė pasikeičia. Pataikyti į duobutę ne tokia jau ir lengva užduotis, o pasiekus tikslą – džiaugsmas veržiasi per kraštus. Kur dar varžymasis su draugais, kuris pirmas įveiks visas duobutes… Kol mini golfo neatidarė „Saulės terasoje“, nebuvau jo mėginusi, bet šį kartą nesugebėjau atsispirti. Turiu pripažinti, tai tikrai smagus užsiėmimas.VH3

Kai norisi ko nors aktyvesnio, prisimenu mėgstamą vaikystės užsiėmimą – riedučius. Taip, šiemet jie vėl grįžta. Ir jais važinėjasi toli gražu ne vaikai. Jaunuoliai ir suaugę taip pat mielai įsispiria į ratuotą apavą. Tik šią vasarą orai kol kas per daug lietingi, taigi, daugiausia tektų važinėti per balas. Ta pati bėda ir su riedlentėmis. Smagu lėkti su vėju! Štai kodėl Šiaulių pėsčiųjų bulvaras pilnas ratuoto ir patrakusio jaunimo. Keista, bet prie šių prisijungia tiek jaunuoliai, tiek suaugusieji (tai mane labai nustebino), užšokę ant paspirtukų. Mano pirmoji mintis buvo – „Suaugę žmonės ant paspirtukų?“ Pasirodo, taip. O anksčiau niekad nebuvau apie tai susimąsčiusi, kol kelių nepamačiau keliaudama namo po darbo. Maža to, pasirodo, paspirtukai turi savo nišą ir tarp triukų mėgėjų. Supratau, jog rampomis važinėti galima ne tik riedučiais, riedlentėmis ir BMX dviračiais, bet ir paspirtukais. Tai bent atradimas :) Šią vasarą tai būtina išbandyti!

Kitas reikalas – dviračiai. Skirti ir mažiesiems, ir suaugusiesiems, pradedantiesiems ir profesionalams. Tai vienas mėgstamiausių mano vasaros užsiėmimų. Bėda ta, kad vis dar neturiu nuosavo dviračio – nors tai sena mano svajonė. Nieko nėra smagesnio nei saulėtą (ar apsiniaukusią) vasaros dieną lėkti dviračiu bet kokiais keliais. Ir visai nesvarbu, ar keliauju su draugais, ar viena, užsidėjusi ausines ir klausydamasi muzikos. Dviratis visuomet puikus laiko praleidimas. Tik reikėtų liautis jį skolintis, metas pasiryžti nusipirkti!VH4

Toliau taikinyje – vandens pramogos. Irstymasis valtimi ežere – puikus atsipalaidavimas. Visiška ramybė, gamtos apsuptis  – tikrai tai, kas teikia malonumą. Tiesa, tokiu atveju neprošal turėti stiprų irkluotoją šalia. Mat nuplaukti iki ežero vidurio galima gana lengvai, o štai grįžti į krantą prireiks papildomų jėgų. VH2

Plaukimas vandens dviračiu, regis, kiek lengviau. Gal dėlto, kad minti pedalus vasaros metu man labiau įprasta, nei čiupti irklus. Nors atlikti keletą yrių visada smagu. Norintiems ekstremalesnio laisvalaikio – geras pasirinkimas: vandenlentės, vandens slidės, baidarės, buriavimas, kaitavimas. Tiesa, norint pasimėgauti pastaraisiais, teks keliauti link pajūrio ar prie didesnių vandens telkinių, o vandenlentės – pramoga, kuria ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai galės mėgautis Talkšos ežere. Šaunu! Tiesa, man vandens pramogos, išskyrus valtis ir vandens dviračius, ne itin prie širdies. Mat plaukikė aš tikrai ne kokia, taigi galimybė įkristi į vandenį – nevilioja :)

Manau, man priimtiniausias vis dėlto dviračių sportas. Taigi, pasižadu šią vasarą įgyvendinti savo svajonę ir įsigyti nuosavą. Metas skelbti boikotą automobiliui ir vaikščioti per visą miestą pėsčiomis! Ne, ne, nesu nusiteikusi prieš vaikščiojimą, tiesiog kartais tikrai reikia judėti gerokai greičiau, nei leidžia kojos… O dviratis – tam itin tinkamas. Galutinai apsisprendžiau. Teks pradėti rimtas paieškas ir šį kartą tikrai baigti išsisukinėti, neva nėra pinigų, nėra laiko, nežinau kaip išsirinkti, neturiu kur laikyti, nežinau, ar dažnai važinėsiu… Stop! Mažiau kalbų, daugiau darbų. Svajonės ir yra tam, kad jų siektume.

Visų pirma – užduotis išsirinkti dviratį. Kur juo bus važinėjama, ar dažnai ir pan. Kaip pataria ekspertai ir nuolatiniai dviračių „mynėjai“ – visų pirma reikia pasirinkti kelią, kuriuo dažniausiai važiuosite. Plentas, gatvė, žvyrkelis, miškas… Ir dažniausiai kiekvienas šios srities naujokas sako – važiuosiu visur. Iš  tiesų dažniausiai taip nebūna.  Tačiau dabar svarbiausia tai, kad ir atsakymas „visur“ pasufleruoja pasirinkimą. Jei anksčiau tegirdėdavau apie kalnų (skirtus važiuoti miškais, bekelėmis) ir miesto (skirtus lygiam, asfaltuotam miesto keliui) dviračius, dabar, turiu pripažinti, nė nenumanau, ar seniai – situacija pasikeitė. Pasiryžusi rimtai pasidomėti ir galų gale išsirinkti dviratį, pirmąkart išgirdau ir radau informacijos apie hibridinius ir turistinius dviračius. Tiek vienas, tiek kitas yra tarpinis variantas tarp miesto ir kalnų dviračio. Jie jungia geriausias savo, pavadinsiu šitaip, pirmtakų savybes. Skirti važiuoti ilgesnius atstumus nei miesto dviratis (jie patogūs, bet tinkami labiausiai trumpiems atstumams mieste įveikti), gerokai patogesni už greituosius plentinius dviračius, suteikia galimybę ir miško keliu pralėkti. Be abejo, kaip ir visi „aukso viduriukai“, jie nei greičiu, nei komfortu, nei nuvažiuojamais atstumais negali prilygti specializuotiems dviračiams. Hibridas visada yra vidutiniškas, tačiau suteikia daug galimybių viską išbandyti. Manau – tobulas pasirinkimas pažinties su dviračiais pradžiai.VH5

Kitas, gana panašus, bet labiau specifiškas – turistinis dviratis. Tai kone tas pats hibridas, tik mechaniškai labiau pritaikytas ilgesnėms kelionėms su tam tikru kiekiu turistinio bagažo. Trečias variantas dviračių bandytojams – fitneso dviratis. Jis, pasirodo, daugiausia skirtas miestui. Tačiau lyginant su miesto dviračiu, jis yra gerokai greitesnis. Su juo taip pat galima ir pakeliauti, tačiau po miškus be jokių kelių geriau neklajoti.

Taigi, esminis klausimas – kaip išsirinkti dviratį – pradeda aiškėti. Kadangi norisi važinėti visur, manau mėginsiu rinktis tarp hibridinio ir turistinio dviračio. Tačiau turistinis, dėl didesnių jo galimybių, gali būti brangesnis, todėl greičiausiai žvilgsniai labiau kryps būtent į hibridinį dviratį. Kadangi žadu važinėti įvairiais keliai, bet ne itin didelius atstumus. Kitas galvos skausmas dažniausiai būna – kur ieškoti dviračio? Visi ekspertai ir patyrę dviratininkai vieningai tvirtina, jog geriau jau mokėti daugiau, bet pirkti kokybišką daiktą. Naudoti dviračiai gali būti geri, bet netenkame visų garantijų. Plius – bent pas mus, Lietuvoje, galime 7–8 kartus iš dešimties nusipirkti vogtą dviratį. Tačiau tai kiekvieno individualus reikalas. Tačiau dauguma tikrų dviratininkų gan kategoriški šiuo klausimu. Rinkimasis pagal kainą taip pat verčia dvejoti: pigus ir abejotinos kokybės ar brangus, bet kokybiškesnis. Nors niekas to užtikrinti negali.

Vieta, kur perkamas dviratis: parduotuvė, turgus, privatus asmuo? Pirmas variantas, vadovaujantis specialistų ir praktikuojančių „pedalų mynėjų“ nuomone, – geriausias pasirinkimas. Specializuotose parduotuvėse (ne prekybos centruose, kur vienas kitas dviratukas stovi prie šviežių pomidorų) dirba kvalifikuoti specialistai, kurie visų pirma padės išsirinkti tikrai jums tinkantį dviratį, papasakos apie kiekvieno privalumus ir trūkumus. Taip pat pliusas – dviračio dokumentai, galiojanti garantija. Turguje galime būti apgauti. Kaip jau minėjau, nemaža tikimybė gauti dviratį tikrai ne iš teisėto jo šeimininko. Tas pats ir trečiuoju atveju – perkant panaudotą dviratį iš žmogaus (taip pat internete). Tačiau čia galioja išimtis – šis žmogus gali būti jūsų draugas. O tuomet, viskas gali baigtis: važinėjo ilgai ir laimingai…

Taigi, pasiskaičius ir pasiklausinėjus, planas artimiausiam savaitgaliui – išsiruošti į žygį po dviračių parduotuves. Ko ieškoti – jau daugmaž žinau. Lieka „pasimatuoti“ būsimą naują transporto priemonę ir pagaliau įgyvendinti jau kelerius metus brandintą svajonę – leistis į kelią nuosavu gražuoliu!

Lygaus ir nedulkėto kelio!

Nuoširdžiai,

Kristina

 

Kristina

Kristina

Tinklaraščio rašytojos Aušra ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: