Tolimieji Rytai tavo lėkštėje

Malonumai, malonumai, malonumai. Apie kelionių, pažinimo džiaugsmą rašiau praeitame įraše. Šį kartą duoklę atiduodu skonio malonumams. Man ši savaitė kaip niekada pilna kulinarinių atradimų. Su Kristina keliavome po Itališkų picų pasaulį. (Kaip jai sekėsi pirmą kartą gyvenime stoti į picų kepėjos vietą, galite paskaityti čia). Sekanti kelionė vedė į vietą, kur galima pasimėgauti Tolimųjų Rytų kvapu. Kai atsibosta lietuviški šaltibarščiai ir bulvės, pats metas keliauti į vienintelę vietą Šiauliuose, kur po vienu stogu galima paragauti Japonijos subtilumo, aštrių Korėjos pojūčių, Kinijos spalvingumo ir ryškios Tailando egzotikos. Tikri šiauliečiai neabejotinai jau žino, apie ką aš kalbu. Tai Saulės mieste esančio restorano „SOYA“ asortimentas.

Kelionė prasidėjo nuo pažinties su direktore Daiva. Nuoširdus, šiltas ir malonus pokalbis po kelių minučių persikėlė į karščiausią zoną – virtuvę. Ten sutikome vyriausiąją virėją Nijolę, kuri antrino vadovei ir, prisijungus Kristinai, virtuvėje įsivyravo lengvas moteriško ketvertuko klegesys. Mus „apšvietė“, jog skirtingų regionų patiekalus gamina skirtingi žmonės skirtingose zonose. Taigi, pagal mano jau minėtų šalių spektrą čia radome keturias zonas. Ar žinojote, kad užsisakius vieną, kone populiariausią patiekalą, vištienos vyšnaites, jas gamina vieni geriausių Lietuvoje kinų patiekalų kulinarai, atkeliavę iš pačios Kinijos – Junliang ir Yi! Savo srities meistrai wok tipo keptuvėse, kurias kaitina atvira 300 laipsnių liepsna, gamina visus jūsų trokštamus patiekalus. Belieka išsirinkti iš plataus ir, svarbiausia, išsamaus meniu. Negaliu nepaminėti, kad visa kinų zonoje esanti kepimo įranga ir net keptuvės atkeliavo taip pat iš Kinijos. Kaip ir dauguma prieskonių bei padažų. 

1pav.

Tad, jei norite paragauti autentiško skonio, jums reikia čia apsilankyti. Kaip vyr. virėja minėjo, namie tokių patiekalų skonių niekaip neišgausite. Na, o ir vaizdelis, kaip gimsta vienoks ar kitoks patiekalas – įspūdingas. Atrodo, sunkiai atkeliamos wok keptuvės kone skraido virš liepsnos, akimirksniu ten nugula pasirinkta mėsa, žuvis, daržovės ir įvairiausi padažai. Rodos, lašelis to ir ano, dar trečio ir dar bala žino kiek visokių gėrybių, vos 3 – 5 minutės, ir patiekalas jau keliauja į minimalistinio dizaino lėkštes, kurios pabrėžia jo spalvas ir skonį.

Kiekvienas kinų patiekalas pasižymi keturiomis svarbiomis savybėmis: spalva ir vaizdu, aromatu ir skoniu. Kad kulinariniai kūriniai atrodytų estetiškai ir išraiškingai, įprastai pasirenkamas kontrastingų spalvų mėsos ir daržovių derinys. Rūgštumo, saldumo, sūrumo, aitrumo ir kartumo harmoningi deriniai atsispindi firminiuose padažuose, kuriuos virėjai gamina specialiai restorano svečiams.

2pav.

Buvo smalsu sužinoti, kokie patiekalai labiausiai patinka restorano lankytojams ir svečiams, kuo skiriasi kiniški ir japoniški ryžiai, kaip šiauliečiai reaguoja į žalią mėsą ir žuvį. Į visus klausimus buvo atsakyta su kaupu. Pasirodo, be mano minėtos vyšnių formos vištienos labai mėgstama vištiena Ziran ir, žinoma, sushiai. O kaip be jų. Man asmeniškai (kaip ir direktorei) patinka mėgautis šiltais sušiais, kurie apvoliojami specialioje tešloje ir trumpai pakepami. Ar esat tokių ragavę? Kalbant apie vieną pagrindinių sušių ir visų rytų patiekalų sudedamąją dalį – ryžius, paaiškėjo, kad kinietiški nuo japoniškų niekuo nesiskiria iki tol, kol jų skonis neparyškinamas skirtingais prieskoniais ir padažais. Čia lygiai tas pats, kaip moteris ir aksesuarai. Dažniausiai aksesuarai apjungia visą moters garderobą ir padaro jį išskirtiniu. Tęsiant mintis apie maistą, džiugu, kad klientai nesikrato ragauti ir mėgautis neapdorota mėsa ir žuvimi, kuri itin populiari Rytuose. Juk tai visiškai kitokie skonių ir pojūčių atradimai nei eiliniame lietuviškame karbonade.

3pav.

Kai vyr. virėjos Nijolės paklausiau, ar lankytojai turi savo įgeidžių, dėl kurių prašo pakeisti vieno ar kito patiekalo sudedamąsias dalis, gal ko nedėti ar negardinti, ji nė nedvejodama atskleidžia, jog dažniausias lankytojų noras yra sumažinti aštrumą, esantį patiekale. Na, puikiai tai suprantu, nes lankydamasi tokio tipo restoranuose dažniausiai pati prašau to paties. Nors virėjai Junliang ir Yi to nerekomenduoja. Jų nuomone, aštrus maistas grūdina organizmą, apsaugo nuo virusų ir bakterijų (geriausias įrodymas – abu nei karto nesirgo jau ketverius savo darbo čia metus). Taigi rinktis jums smiley.

4pav.

Ne paslaptis, kad rinkdamiesi vieną ar kitą patiekalą iš Azijos šalių restoranų meniu susiduriate su žodžiais, kurių nei ištart, nei suprast įmanoma. Tad keletas pagrindinių, kurie leis suprasti, jog Azijos virtuvė – tai ne tik keisti pavadinimai.

Sojos padažas. Daug kam žinomas ar bent girdėtas. Tamsus, kvapnus, sūrus skystis. Jo Rytų Azijoje rasime ant kiekvieno stalo. Japonijoje jis atstoja druską (kurios įprastai ant pietų stalo nebūna) ir sodrina ryžius, jų patiekalus ir ne tik juos.

Wasabi. Žalieji japonų krienai, tradiciškai sustiprinami garstyčių milteliais. Tai labai galingas ginklas, todėl naudokite jį atsargiai. Kutena nosį, gerklę ir pravirkdo net didžiausius vyrus. Daugelio įsitikinimu, taip pat gerai padeda nuo slogos ir peršalimo.

Ponzu padažas. Aitrus citrininio skonio padažas iš acto, ryžių vyno, žuvies, jūros žolių ir jazu –  mažos ir kvapnios Azijos citrinos. Saldus, rūgštus, sūrus ir kartokas, derinamas prie lengvai apkeptos žuvies ar mėsos.

Terijakis. Tirštas sojos, ryžių vyno ir cukraus padažas – vaikų numylėtinis. Šiuo padažu gardinti vištienos ir jautienos kepsneliai blizga lyg lakuoti.

Tofu. Baltasis sojų pieno sūris, dažniausiai pjaustomas kubeliais ir puikiai sugeriantis įvairius padažus, pasižymi lengvumu. Tai – baltymų šaltinis. Tofu neretai pavaduoja mėsą, todėl yra ypač pamėgtas vegetarų ir veganų.

Tempura. Tai yra japoniškas jūros gėrybių arba daržovių skrudinimo būdas. Iš tikrųjų, tai yra portugalų išradimas, bet dabar priskiriamas japonų virtuvei, nes būtent šioje šalyje jis labai paplitęs. Daržovės arba jūros gėrybės pamirkomos lipnioje purioje tešloje ir gruzdinamos aliejuje. Svarbiausia čia yra tešla, kad iškepusi ji būtų traški. Ji paprastai ruošiama iš vandens, gali būti netgi gazuoto, kad tešloje būtų pūslelių, ir miltų.

Na ir pabaigai, tiesiogine žodžio prasme, desertas. Rekomenduoja vyr. virėja Nijolė. Ameniškai, ir kaip tik artėjant meilės dienai J.

Tai Rytais kvepiančios vaisių spurgytės. Dviems porcijoms iki standžių putų išplakame dešimt kiaušinio baltymų, dedame porą šaukštų miltų ir porą šaukštų krakmolo. Išsirenkame savo mėgstamiausius vaisius (bananai, persikai, kriaušės, apelsinai, ananasai…) supjaustome juos kubeliais ir apvoliojame tešloje. Iškart metame į įkaitintą aliejų kelioms sekundėms, kol paruduos, traukiame lauk ant popierinio rankšluosčio ir galiausiai serviruojame lėkštėse. Pabaigai užberiame cukraus pudros ir patiekiame su braškių padažu ir ledais. Vualia! Būtų „griekas“ nepabandyti!

Ar jau nusprendėte, kur pasilepinsite šį šventinį savaitgalį? Pats metas išbandyti naują ir neįprastą skonį, kuris sužadins ne tik alkį, bet ir meilę.

cover2

Nuodėmingai skanių atradimų!

Rasa

5pav.

 

Rasa

Rasa

Tinklaraščio rašytojos Rasa ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

1 Atsakymas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: