Svarbiausios gyvenimo moterys

Kai nuo lentynų pasitraukia paskutinės Vėlinių žvakutės ir po truputį jas keičia žėrintys bumbulai ir kvepiančios žvakės, nejučia vis dažniau aplanko mintys apie artėjančią žiemą. O su kuo asocijuojasi žiema, nė neverta jūsų klausti. Kad ir kaip patiktų apšerkšniję medžiai ir milžiniškos, elegantiškai krentančios snaigės, tačiau pirmas žiemos sinonimas dažniausiai būna – Kalėdos. Taip. Pati gražiausia metų šventė. Bent jau man. Kalėdų laukiu labiau nei savo gimtadienio. Ne dėl to, kad dažniausiai Kalėdų Senelis būna labai dosnus ir net ne dėl skanumynais lūžtančio stalo, nuo kurio atsikeliame, kaip tyčia, visada prisiragavę kiek per daug. Man atrodo, jog Kalėdų laikotarpis verčia visus būti geresniais. Dažniau nusišypsoti, net ir nepažįstamam žmogui, atrasti laiko seniai pamirštai tetai ar paskambinti savo senelei ir padėkoti už nuostabias vaikystės dienas, praleistas kaime… Ir tas gerumas, ta šiluma, tvyranti ore, būna tikra. Nesuvaidinta. Apie tai laisvai galėčiau prirašyti pilną mokyklinį sąsiuvinį. Vien jau dabar, galvodama apie Kalėdas, šypsausi. Kažkaip užlieja gerumas ir nejučia pradedu mąstyti apie svarbiausius mano gyvenimo žmones. Svarbiausias mano gyvenimo moteris. Kodėl ne vyrus? Nežinau, gal gamtos dėsniai diktuoja savo taisykles. Gimiau mergaite, todėl didžiausią įtaką mano gyvenime taip pat darė ir daro būtent moterys. Mama, močiutės (viena yra močiutė, o kitą vadiname „babyte“ :)) ir sesuo. Pavakare šiltai sėdint namie ir geriant kvapnią arbatą, pradedu mąstyti: kodėl esu būtent tokia, kokia esu? Kas padarė didžiausią įtaką mano požiūriui į gyvenimą? Iš ko mokiausi būti stipria, iš ko juoktis, o iš ko suprasti, jog nėra nieko svarbiau, nei jaustis mylimai ir reikalingai? Taigi, svarbiausios moterys mano gyvenime yra tos, kurios arčiausiai manęs, kurias matau ne tik iš fasadinės pusės, kokią pateikia visuomenei. Visose situacijos būti stipria ir šaltais nervais priimti svarbius sprendimus mokiausi iš savo mamos. Ji – pats stipriausias žmogus, kokį esu sutikusi savo gyvenime. Ne todėl, kad ją verkiančią esu mačiusi vos kelis kartus. Todėl, kad ji atlaiko net patį sunkiausią gyvenimo mestą akmenį. Ne tik atlaiko, bet ir pakelia. Parkritusi, visada išsitiesia ir žengia į rytojų su šypsena ir noru gyventi bei džiaugtis. Ji visą save atiduoda kitiems. Darbe, kuris pareikalauja begalės stiprių nervų, ir namie, kur kas dieną nauji reikalai ir rūpesčiai. Esu begalo dėkinga už meilę ir atsidavimą, už tai, kad net dabar, kai man jau 26 metai ir turėčiau būti savarankiška, pati spręsti savo gyvenimo problemas, atsidūrusi kryžkelėje, paimu telefoną ir skambinu jai. Nes žinau, kad ji visada pasakys, kaip teisingai pasielgti. Mama, jei dabar skaitai mano eilutes, ačiū tau. Ir nors retkarčiais pabūk savanaude. Palepink save, juk vis dėlto tu – moteris. Ne tik mama…

Mamai dėkoju ir už pačią didžiausią dovaną, kurią tik galėjo man įteikti. Už sesę. Būtent jos dėka esu tokia, kokia esu. Būtent dėl sesers matau pasaulį kitaip, nei mato daugelis iš jūsų. Nesakau, kad esu geresnė ar blogesnė. Tik matau ir suvokiu kitaip. Gyvenimo prioritetus dėlioju ne taip, kaip daugelis tikisi ir norėtų, kad dėliočiau. Turiu pačią nuostabiausią sesę visame pasaulyje. Jai reikia daugiau dėmesio ir pastangų negu kitiems, ji pasaulį suvokia kitaip nei mes, tačiau būtent ji mane verčia keltis iš lovos su šypsena ir net pačią liūdniausią dieną nusišypsoti. Kiekvieną rytą prabudusi, žinau, kad esu jai labai reikalinga. O jaustis reikalingu ir mylimu šioje žemėje – pats geriausias jausmas.

Žinot, tik suaugus pradėjau rasti tikrą, artimą kalbą su savo močiutėmis. Ypač su babyte. Kažkaip, būnant maža mergaite, jos atrodė tiesiog kaip senos moteriškės, kurios visada iškeps skanių blynų su pačia skaniausia uogiene. O dabar matau jas visai kitomis akimis. Kaip moteris, kurios per ilgą savo gyvenimą matė tiek daug. Kurios turėjo ir dabar turi svajonių. Neįkainojamos yra tos akimirkos, kai šnekučiuojamės apie kasdienius reikalus ar tiesiog apie gerą, o dažniausiai blogą (juk mes lietuviai), orą. Skaudu, kai matau, kaip silpsta jų jėgos, kaip ligos nesitraukia, o vis labiau kabinasi. Jei turėčiau galimybę, pirmiausiai grąžinčiau joms sveikatą. Deja, neturiu tokios stebuklingos burtų lazdelės ir galiu pradžiuginti tik savo darbais ir poelgiais. Pradedant namų sutvarkymu, baigiant skaniu šviežio pyragaičio gabalėliu.

Toms pačioms pačiausioms mano gyvenimo moterims esu dėkinga už tai, kokia dabar esu. O padėką ne visada lengva išsakyti žodžiu. Kažkodėl mes labai retai savo artimiesiems sakome, kad juos mylime, daug lengviau būti nepatenkintiems vienokiais ar kitokiais jų poelgiais ir išsakyti piktą savo nuomonę nei gerą, kartais ašara sugraudintą žodį. Būtent Kalėdos padės man, o tuo pačiu ir jums pasakyti, parodyti, kaip mylime savo artimuosius. Neapsieisime be dovanų. Yra du žmonių tipai. Tai tie, kurie dovanas perka prieš pat šventes, per masinę psichozę ir nežiūri nei į dovaną, nei į kainą, ir tie, kurie ramiai, jau nuo dabar ieško, renka ir dovanoja ne tik daiktą, bet ir dalelę savęs. Tad dovanų pradėjau ieškoti jau šią savaitę. Kažkodėl brangiausiems žmonėms dovaną išrinkti yra kur kas sudėtingiau nei tiesiog bičiuliams, nors savo šeimyną pažįstame geriausiai. Gal todėl, kad norisi kaskart maloniai nustebinti ir pradžiuginti jaukiu ir mielu prisiminimu. Galiu jums pasigirti, kad jau nužiūrėjau keletą variantų savo mamai ir močiutėms. Nuėjau į Saulės miestą su tikslu į viską žiūrėti ne per savo prizmę. O kaip, pavyzdžiui, į visas vitrinas žiūrėtų mano mylimos moterys. Ir likau nustebusi pati savimi, kadangi radau porą parduotuvių, kurių anksčiau net nebuvau pastebėjusi. Jos man atrodė nelabai įdomios. Štai keletas mano dovanų pavyzdžių. Mamai bandau išrinkti jaukią skarą, kuri ne tik apsaugos kaklą, bet ir jos taip puoselėjamus plaukus nuo šlapių snaigių. Beladgio salelėje koks tūkstantis ir vienas šalikas ir skara! Išsirinkti bus nelengva.

2014-11-12_23.17.06

2014-11-12_23.20.57

2014-11-12_23.22.00

O savo senolėms išrinkau turbūt tobulą variantą (dar neapsisprendžiau). Tai kone visas paduotuvės  Kurima asortimentas. Pradedant minkštutėmis šlepetėmis, baigiant šiltu chalatu. Be to, čia galima įsigyti dovanų kuponą, kuris neabejotinai išgelbės nuo susisukusios galvos, kai nebeapsispręsite, kurią prekę pasirinkti.

2014-11-12_23.24.29

Filosofuoti ir grimzti į savo sielos erdves priverčia būtent artėjančios didžiosios šeimos šventės. Kodėl šeimos? Nes svarbiausia – ne blyksinti lempučių girlianda ant eglutės, o artimieji, kurių akyse jos atsispindi.

Kada paskutinį kartą skambinote savo mamai ar senelei tiesiog pasakyti, kad labai jas mylite? Dabar tam puikus laikas. Vat būtent dabar…

Su meile, Rasa

 

Rasa

Rasa

Tinklaraščio rašytojos Rasa ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

1 Atsakymas

  1. Džiaugiuosi,kad teko Tave pažinti!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: