Seni mezginiai – nauji kūriniai arba seno megztinio atgimimas

Kad ir kaip nesinori pripažinti, tačiau vis daugiau laiko praleidžiu namie. Rodos, ką tik skaičiavau pirmus auksinius lapus, krentančius ant žolės, užsimetusi šaliką ant lengvo megztuko vaikštinėjau vos rudenėjančiame mieste. Staiga, lyg pažadinta iš sapno, žydrajame ekrane girdžiu kažką apie pirmas šlapias snaiges, nušalusias paskutines rudens gėles ir žvarbų vėją. Siaubas! Kaip greitai lekia dienos. Kažkaip nuojauta kužda, kad aš tokia ne viena (bent jau tikiuosi). Ta pati nuojauta sufleruoja, kad grįžę po darbų nebe taip entuziastingai einate pasivaikščioti po parką ar su mielu noru kelias valandas vedžiojate šunį. O kur čia ir prisivaikščiosi, kai tamsu, nors vilku kauk. Tad įdomus, prasmingas ir linksmas užsiėmimas vakarui tikrai turėtų pradžiuginti. Šį kartą kaip tik kažką tokio ir noriu jums pasiūlyti. Tikiuosi, išsirinkę naują megztinį iš mano siūlytų Saulės miesto „perliukų“ ir atlikę spintos reviziją, neišmetėte kelių senų, pavargusių ir savo amželį atgyvenusių megztukų?.. Taigi, kaip ir žadėjau praeitą kartą, pateikiu keletą variantų, kaipgi prikelti „senuką“ naujam gyvenimui.

Kadangi mėgstu kurti, susiradau ne vieną, o keletą būsimų „aukų“ savo spintoje. Po to susirašiau sąrašą, ką galėčiau ir norėčiau pasigaminti savo rankomis. Beliko pradėti kūrybinį procesą, kuris, negaliu nepaminėti, labai įtraukia, ir tik spėk gaudyt vis į galvą vieną po kitos šaunančias idėjas. Neišsigąskit, visiems darbeliams reikia elementarių darbo priemonių ir noro.

Untitled1

Pirmiausia, ką siūlau pasigaminti, tai neatsiejamas šaltų orų palydovas, nuolatinis žiemos draugas, ponas šalikas. Hm… šį kartą tikslesnis pavadinimas, turbūt, būtų mova. Tai šalikas be galų, jei kąJ. Taigi, movai pasigaminti naudojau du megztinius. Galima pilnai apsieiti ir su vienu, tačiau aš norėjau, kad mano mova būtų pakankamai ilga ir aplink kaklą apsivytų kelis kartus. Priemonių, kurių prireikė, net neverta vardinti – elementariausios: žirklės, siūlai, metras, liniuotė, markeris ir pliusas, jei turite siuvimo mašiną. Jei ne – reikės kiek labiau paplušėti viską siuvant rankomis. Bet vakarai juk ilgi, a?

Atsikratome nereikalingų megztinio detalių, t.y. kaklo dalies ir rankovių. Iš likusio stačiakampio pamatuojame ir subraižome du horizontalius stačiakampius. Iš kito megztinio paėmiau tik vieną tokią dalį. Suglaudžiame atskiras dalis gerosiomis pusėmis į vidų. Visas dalis susiuvame į vieną ilgį. Tai padarę, pusgaminį išverčiame. Susiuvame pradžią su pabaiga, ir vualia! Turime naują movą! Nuo jūsų naudojamo megztuko priklausys, ar norėsis kokio papildomo dekoro elemento: sagų, grandinėlių ir panašiai. Mano movos akcentas – dryžuota dalis. Jei turite ką raštuoto ar su didelėmis pynėmis – atrodys tūkstantį kartų (arba „tūkstantįkart“) geriau nei mano. Tad kibkite į darbą jau dabar. O aš jau rytoj į miestą keliausiu su savo nauju kūriniu.

mova

Toliau dar įdomiau. Lažinuosi, jog iš megztinio padarytų pirštinių dar neturėjote! Priemonės lygiai tokios pat, kaip ir gaminant movą. Savo rankų šilumai ir grožiui rinkausi baltą megztuką ir, kadangi nelabai pripažįstu klasiką, pagyvinimui negalėjau nepanaudoti megztuko su avytėmis. Kaskart vien pažiūrėjus į savo naujas pirštines nusišypsosiu. O tai jau labai gerai. Išverskite megztinį į išvirkščiąją pusę. Rankovės ir bus pirštinių pagrindas. Tiesiog apsibrėžkite savo ranką. Sudaigstykite smeigtukais abi rankovės puses ir apkirpkite 0.5 – 1cm toliau nei pažymėta linija. Jei norite, galite naudoti kelis megztinius, kaip aš, jei ne – galėsite dekoruoti smulkia bižuterija jau baigtas pirštines. O gal jūsų senasis megztukas ir taip labai žaismingas, ir jam nereikia jokių papildomų detalių? Taigi, belieka susiūti abi pirštinės puses į vieną. Išversti į gerąją pusę ir pasimatuoti! Beje, jei turite savo spintoje trijų ketvirčių rankovių paltuką, neapsiriksite pasisiuvusios prailgintas pirštines. Tam panaudokite visą megztinio rankovės ilgį. Atrodysite elegantiškai ir originaliai. Draugėms paklausus, iš kur tokios pirštinės, galėsite papasakoti, o gal net surengti jaukią pirštinių darymo pamokėlę. Pats laikas kaisti arbatą ir kviesti drauges!

pirstines

Mielos, šiltos ir be galo jaukios dekoratyvinės pagalvėlės. Turbūt lengviausia seno megztinio transformacija, kuri ne tik nustebins namiškius, tačiau ir sušildys namus. Čia yra du variantai. Jei turite senų pagalvėlių, kurioms reikia naujų „marškinių“, matuokite pagal konkrečius jų dydžius. Jei tokių neturite ir vidų pildysite sinteponu ar audinių atraižomis, dydį rinkitės pagal savo nuotaiką. Taigi, išmatavę ir palikę apie 1cm apsiuvimui, sudedame gerąsias puses į vidų ir susiuvame tris iš keturių kampų. Tada įkišame savo seną pagalvę arba prikemšame anksčiau minėtomis medžiagomis. Belieka užsiūti viršutinę dalį. Galite tiesiog pasiimti didelę adatą ir kontrastingos spalvos atlasinę juostelę ir dekoratyviai, dideliais dygsniais susiūti. Taip turėsite ir pagalvėlės akcentą. Jei megztinio, iš kurio gaminate, raštai pakankamai intensyvūs, galite užsiūti ir „nematoma“ siūle. Na, ir nuo jūsų, mielosios, fantazijos ir noro priklauso, kiek pagalvėlių prigaminsite. Jos gali puikiai pasitarnauti ir ant žemės prisėsti panorusiems vaikams, o gal netelpantiems svečiams. O gal pravers žaidžiant pagalvių mūšį? Vaikiška? Bet kaip smagu!

pagalve

Na, ir desertui – kepurė! Tai, tikriausiai, labiausiai man patikęs gaminys. Super paprasta, super reikalinga ir tikrai gražu. Po savo kūrybinių dirbtuvių besitvarkydama, radau juodą, nepanaudotą megztuką. Ir nesusilaikiau. Pasiuvau kepurę ir Misteriui X. Tik jis jos dar nematė. Tikiuosi, patiks.

Taigi, norėdami garantuoto rezultato, susirandame seną, patinkančio modeliuko kepurę ir ją panaudojame vietoj trafareto. Tinkamiausias megztukas kepurei yra su stulpeliu megzta apatine linija. Tada kepurė nesmuks ant akių ir palaikys savo formą. Sudaigstome smeigtukais abi kepurės puses ir susiuvame. Išverčiame į gerąją pusę ir puolame prie veidrodžio. Jei viskas gerai (o taip ir turėtų būti), nusprendžiame, ar norime puošti, ar ne. Man šį kartą buvo iškilusi labai didelė dilema, kadangi neišsirinkau, kaip noriu dekoruoti. Po ilgų svarstymų pasirinkau niekada nesenstantį ir nuo podiumų „nenulipantį“ džinsą. Trafareto pagalba išsikirpau norimo dydžio džinsinę širdutę (juk meilės nebus per daug) ir prisiuvau ją dekoratyvia siūle. Jūsų išmonei, manau, idėjų tikrai netrūks, ir sugalvosite, kaip jūs norite puošti savo kepuraitę. 

kepure eiga

Na, o dabar belieka kibti į darbą! Arba kibkite į savo senus megztukus ir sukurkite grožį. Prižadu, jog puikiai praleisite laiką.

kepure

Gal net sukursite ką savo draugams? Gal artėja kieno gimtadienis? Ar tai nebūtų smagi ir šilta dovanėlė? Juk rankų darbas vertinamas brangiausiai ne tik finansine, bet ir emocine prasme. Tikiuosi žingsniuodama gatve sutikti jus su senu – nauju šaliku ar kepure. O gal pamojuosite man naujomis savo pirštinėmis? Labai lauksiu.

Pats laikas šiltai kakavai.

Su meile, Rasa.

 

Rasa

Rasa

Tinklaraščio rašytojos Rasa ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: