Meilės miestas, meilės diena ir neįvykusios piršlybos

Šį kartą papasakosiu apie savo nuotykius Paryžiuje. Kaip tik artėja šv. Valentino diena, tai ir apie meilę reikės ką nors parašytismiley. O jei rimtai – turbūt yra dvi labai skirtingos žmonių grupės. Vieni šaukia, kad Valentino diena – komercinė, iš užsienio atkeliavusi šventė, kiti teigia, jog nėra per daug progų pasakyti savo antrai pusei, kad myli ir nustebinti miela smulkmena ar romantiška vakariene. O aš priklausau trečiai grupei (iš dviejųsmiley), kuriai dzin. Aišku, labai džiaugčiausi, gavusi gėlių (mėgstu, bet retai gaunu, nors ir pati neruošiu vakarienių žvakių šviesoje ir neperku šokoladinių apatiniųsmiley). Tačiau tiems (adresuoju Misteriams), kurie nori savo damą nustebinti ir neranda nei laiko, nei tinkamos progos, o mintyse galvoja, kam išvis to reikia, pareiškiu: lepinkit ir stebinkit savo moteris. O jei nenorite apsiriboti raudona rože ir saldainių dėžute, padovanokite jai savaitgalį…Paryžiuje! Brangu? Nėra laiko? Netiesa! Šiuo metu itin patogu pirkti skrydžio bilietus internetu, paskutinės minutės pasiūlymų galima rasti vos už keliasdešimt eurų, o porą dienų „nusukti“ nuo darbų tikrai įmanoma. Kodėl į Paryžių? Bet juk sakoma, kad Paryžius – meilės miestas…Todėl man ne vienas pažįstamas puse lūpų užsiminė, kad grįšiu su žiedeliu ant pirštosmiley. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Mūsų kelionė buvo prieš pat didžiąsias žiemos šventes, tad buvome nusiteikę pamatyti ne tik romantiškąjį miestą, bet ir pajausti Kalėdų dvasią. Keliavome trise – ačiū draugei Kotrynai, kuri ir išsitempė mus, tinginius, į įspūdžių kupiną savaitgalį svetur. Todėl pareiškiu, kad taip keliauti visai smagu:  nereikia įsikniaubus vien į savo Misterį X pastoviai myluotis, yra su kuo moteriškai aptarti prabangias vitrinas (juk mes Paryžiuje!),  galų gale lengviau ir linksmiau išsižiojusiems ieškoti ir susigaudyti naujoje vietoje.

Par1

Kadangi laiko turėjome tik savaitgalį, nusprendėme nesiplėšyti ir keliauti kur širdis ir akys vedasmiley. Rytą pradėjome susipažinimu su velnioniškai dideliu ir sudėtingu metro. Nors sau prisižadėjome, kad nebandysime per vieną dieną pamatyti visko, tačiau vakare vos ne vos vilkdami kojas į viešbutį suvokėme, jog pamatėme tikrai nemažai. Prie žymiosios stiklinės Luvro piramidės vyko tikras “selfių” paradassmiley. Tiek daug žmonių, fotografuojančių save, niekada nebuvau mačiusi! Nuo minios neatsilikome ir messmiley. Dauguma lankytinų objektų yra Paryžiaus centre, tad keliavome pėsčiomis – juk nuodėmė nepamatyti architektūros, kavinukių ir tikrų paryžiečių. Kokie fantastiški tiltai, puošti aukso skulptūromis, kokios gatvės ir mažutės kavinukės (lyg iš atviruko)! Ir jos veikia lauke (vos +8!) su keliais miniatiūriniais staleliais, ir visi atsipalaidavę šnekučiuojasi, geria vyną. Visur. Net ir ryte. Pasirodė taip romantiška ir bohemiška…

Par2

Par3

“Varlinėdami“ užklydome į pačią tikriausią kalėdinę mugę, tiksliau – Kalėdų kaimelį (gal kaip pusė Šiauliųsmiley). Viskas kaip iš filmų: galybė baltų puošnių namelių, įvairiausi nematyti dirbiniai, o jau kulinariniai šedevrai! Visi linksmi, su šypsenomis, aplink koks milijardas šventinių lempučių ir pramogų visiems. Ir visa tai vyko Eliziejaus laukuose, tad įspūdį paliko didžiulį. Nugalėję nerimą, kilom apžvalgos bokštu, iš kurio atsivėrė toks vaizdas, kad norėjosi sušukti: „sustok, akimirka žavinga“! Eliziejaus laukų gale – Triumfo arka, pasukus galvą – didingasis Eifelio bokštas. Pasakasmiley.

Par4

Par5

Par6

Kitą dieną kilom jau su „medinėmis“ kojomissmiley. Pamojavome Napoleono sarkofagui, gulinčiam įspūdingo grožio rūmuose (pusė jų buvo užsakyta, nes vyko itin slaptos kažkieno vestuvės, gal kokių mega žvaigždžiųsmiley?). Vargais negalais radome Paryžiaus Dievo motinos katedrą. Būtent ji padarė didžiausią įspūdį. Tokio didingumo ir kartu paslaptingumo nesu mačiusi. Pamenat žymųjį Viktoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ (pranc. Notre-Dame de Paris)? Būtent joje vyko romano veiksmas. Taip ir atrodo, kad prietemoje iš už kokio kampo išlįs Kvazimodassmiley. O dar ta kraupi vargonų muzika fone. Plaukai piestu stojasismiley.

Par7

Par8

Par9

Pabaigai pasilikom Eifelio bokštą. Pamenat, pradžioj minėjau piršlybas? Atvirai pasakius, prišnekėjo man draugai, kad TAI tikrai įvyks, tad nejučia pradėjau tikėtis KAŽKO. Sakote, kliūtis, kad keliavome trise? Bet, įsivaizduokit, kaip kokiam filme: keliaujant pamatyt Eifelio, Kotryna staiga pasijuto itin blogai, neišgelbėjom jos skrandžio nei mineraliniu vandeniu, nei visagale Coca Cola, tad ji vos gyva patraukė į viešbutį (akimirką pagalvojau, kad tai jų abiejų sukurptas planas mums likti dviesesmiley). Kylant į apniukusį bokštą širdis daužėsi, bet keliaujant atgalios supratau, kad savo mintyse buvau prisisvajojusi, ir kiekvienas veiksmas man atrodė kiek kitaip… Bet juk tik moterys sugeba lygioje vietoje taip prisigalvotismiley.

Tad apie meilę. Nors deimantų negavau, tačiau įsimylėjau. Ne, ne Misterį X, o… Paryžių! Tikrai svaiginantis miestas, į kurį vėl norisi sugrįžti. Ir kuo greičiau, tik sužaliavus medžiams ir išsprogus pumpurams! Neužmirškite meilę švęsti kiekvieną dieną. Ir bent kartą gyvenime  aplankykite meilės miestą.

Par10

Visada įsimylėjusi (ką nors) Rasa.

P.S. Tokie vaizdeliai Paryžiaus centresmiley.

Par11

 

 

 

 

Rasa

Rasa

Tinklaraščio rašytojos Rasa ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

1 Atsakymas

  1. Kotryna St sako:

    awwww :) nu kaip faina, klausyk! kaip gerai, kad turit, kas išsitempia taip judu :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: