Atostogos ekspromtu – pirmoji patirtis

Vasara – atostogų metas. O vasariški orai šiemet mus lepina. Pats metas ne tik planuoti poilsį, o imti ir atostogauti. Kadangi į Ispaniją ar Turkiją ruoštis nebūtina, nes karščio pas mus užtenka, planuotis kur kas lengviau, ypač tiems, kam imponuoja šiek tiek nežinomybės.

Oro temperatūrai neretai viršijant +30°C, vienareikšmiškai norisi traukti prie vandens telkinių. Variantai: upės, ežerai, jūra. Kad ir kaip bebūtų keista, dažniausiai iš pastarųjų variantų renkamės paskutinįjį. Neįmanoma paaiškinti, bet dažniausiai poilsiautojus vilioja būtent jūra. Neaprėpiamas horizontas ir į krantą dūžtančios bangos – labiausiai atpalaiduojantis vaizdas ir garsas vasarą. Gal todėl ir manoji atostogų kompanija, vietoj planuoto žygio prie Lietuvos ežerų, paskutinę akimirką pasuko į pajūrį…

Taip, atostogos buvo „planuotos“. Keturių draugų kompanija, dvi palapinės, keturi miegmaišiai, navigacija ir neribotas kelias prieš akis – toks ir tebuvo planas. Iš pradžių kalbėjome apie turistavimą Lietuvoje. Juk čia tiek daug neatrastų, bet nuostabių vietų. Tačiau, pasukome link jūros. Pirmą naktį apsistojome Klaipėdoje, kadangi turėjome kvietimus į vykstančią tatuiruočių konvenciją Memel Tattoo convention. Nors renginys nebuvo toks, kokio tikėjomės vykdami ten, nenusivylėme. Vaizdų akims paganyti buvo apstu, o ausys vakaro metu – nenuobodžiavo.

001

Po konvencijos – patraukėme pajūriu toliau. Vienas mėgiamiausių mano Lietuvos paplūdimių Giruliuose buvo pakeliui. Kodėl būtent Giruliai? Dėl to, jog ten poilsiautojų dešimtis kartų mažiau nei Palangoje ar Šventojoje. Paplūdimys neperpildytas, o vanduo, kaip vėliau paaiškėjo, švaresnis nei Palangoje. 

03 02

Ten taip pat įsitaisėme vienai nakčiai. Netgi netikėtai gavome kambarėlį, taip kad palapinės liko supakuotos bagažinėje.

Naujas rytas – nauja dilema. Kas toliau? Mintyse jau rezgėsi planų voratinklis, besidriekiantis Latvijos pusėn. Juk esame visai greta. Tiesa, pakeliui nusprendėme aplankyti Palangą ir Šventąją – simboliškai užsidėti varnelę, jog buvome ten.

09

 

Netikėtai susidūrę su problemomis dėl draudimo, turėjome vos kirtę Lietuvos – Latvijos sieną pasukti atgal. Taigi, vieną nakvynę teko susirasti kažkur čia. Kempingą privažiavome praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio. Visas ekipažas baiminosi, jog vargu ar tokias naktibaldas kas nors bepriims… Tačiau, baimės buvo nepagrįstos. Dar neatėjus pirmai nakties valandai jau įsitaisėme palapinėse. Kempingo Palangoje aikštelė vienam automobiliui, dviems palapinėms ir keturiems žmonėms kainavo vos 49 Lt. Maloniai nustebome ir apsidžiaugėme. Tiesa, norint pasinaudoti dušu, teko mokėti papildomai. Tačiau kaina vis tiek buvo prieinama.

12

Pagaliau siena atsivėrė… Tiesa, jau gerokai po pietų įvažiavome į pirmąjį savo kelionės kaimyninėje šalyje tašką – Liepoją. Kadangi prieš pat šį tikslą pabuvojome didžiojoje dalyje Lietuvos kurortinių miestelių, labai nustebome. Miestas buvo švarus, o paplūdimys – toks iki kokio Lietuvai, deja, dar toli – smėlis švarus, nei akmenėlių, nei šiukšlių, žmonių taip pat ganėtinai nedaug. O didysis poilsiautojų galvos skausmas – viešieji tualetai, paplūdimyje tokios būklės, kokios galėtų pavydėti kone kas antra Palangos kavinė. Ir beje, jie visiškai nemokami. Štai kaip turi būti tvarkomi paplūdimiai. Pabuvoję čia, vieningai nusprendėme, jog greičiausiai Lietuvos pajūriui skelbsime boikotą. Priežasčių tam – ne viena.

Porą valandų praleidę Liepojos paplūdimyje, nusprendėme traukti toliau. Atostogų laikas – ribotas, o ir taip vieną dieną sugaišome, kol pagaliau kirtome sieną. Taigi, jau visai vakare pajudėjome labiau link žemyno. Sekantis tikslas – Kuldyga. Pakeliui sustojome pavalgyti. Kadangi bagažinė pilna visokio gėrio, į kavines nesidairėme. Pasukome į keliuką su nuoroda į lankytiną objektą. Tiesa, latviškai nesupratome, taigi nežinojome, ko tikėtis. Po kokio kilometro privažiavome aikštelę su keliais suoliukais ir sustojome. O aplink – motokroso trasa. Gaila, jog treniruočių laikas jau buvo pasibaigęs…

Pavalgę patraukėme toliau, vis dėlto jau gan vėlyvas vakaras. Į pačią Kuldygą įvažiavome jau po 23 val. Tiesa, baimės vėl buvo nemažai. Visiškai nepažįstamas miestas, o nakvynės – reikia. Viešbučiams pinigų išleisti nesinorėjo. Vis dėlto – Kuldyga – vadinamoji Latvijos Venecija, taigi galbūt ir viešbučių kainos panašios..? Tačiau vėl bendromis jėgomis įveikėme visus sunkumus. Gan greit privažiavome mašinų stovėjimo aikštelę su žemėlapiu. Čia radome nuorodą į svečių namus – kempingą. Tiesa, kol jį radome, teko paplušėti, mat įvažiavimas į šią vietą naktį pasirodė gan apsemtas vandens (kelias vingiavo visiškai šalia Ventos upės, po pagrindiniu tiltu). Visgi tikslą pasiekėme. Ir jis buvo vertas visų nervų, pastangų ir baimių. Kempingas kainavo vos 7 eurus žmogui. Taigi viso – 28 eurus keturiems. Kaip Latvijoje, mano nuomone, labai pigu. Juolab, jog į kainą buvo įskaičiuota WC, dušas, virtuvėlė ir … vaizdas į plačiausią Latvijoje ir Europoje krioklį. 

01

Taip, naktį girdėjome vandens šniokštimą, tikėjomės vaizdo į upę, bet apie tai, ką pamatėme, galėjome tik svajoti. Nors buvome itin vėlyvi svečiai, pasistatę palapines ir kiek atsipūtę, patraukėme į žygį po naktinę Kuldygą. Pats senamiesčio centras buvo vos už 5 minučių kelio pėsčiomis. Apšviesti tiltai, kanalai, skulptūros naktį atrodė įspūdingai. Neabejotinai – įspūdingiausia aplankyta vieta. 

15 16

Kitą rytą pabudę, neskubėjome – gėrėjomės vaizdais, pasivaikščiojome po saulės apšviestą miestą,

24 22

perėjome visą krioklį, kurio plotis siekia net 249 m. 

25

Tiesa, srovės aukštis vos apie 1 m. Nualinti dienos karščio – šokome į vandenį, krioklio masažas ir vandens gaiva privertė pamiršti karštį ir nuovargį. Toliau patraukėme į žymiuosius Smėlio urvus. Ekskursija ten truko 25 min, kainavo – 5 eurus žmogui. Potyris tikrai įdomus. Įsivaizdavome, jog po urvus turėsime vaikštinėti patys, tačiau ekskursijos vedamos grupėmis. Gal ir gerai, nes netikėtai užgesus žvakei likti vieniems 8–11 m gylyje po žeme, 2 km ilgio labirinte visiškoje tamsoje visai nesinorėtų :). Dar vienas ekskursijos pliusas – temperatūra visus metus urvuose vos +8 °C. Lauke tvyrant vasaros karščiams, tai – tikra palaima…

Atsivėsinę, užkandę vietinėje kavinėje ir pasėdėję prie grojančio fontano pakilome keliauti toliau. Tikslas – Jūrmala. Tiesa, kelias link ten buvo gan keistas. Pravažiavome mįslingą Sabilės miestelį, kuriame pamatėme keistą vaškinių (o gal ir ne) figūrų ekspoziciją: suaugę, senukai, vaikai, visi aprengti skirtingai ir visiškai balti, žaidžiantys ar dirbantys įvairiausius darbus. Aikštelė, kurioje stovėjo visos figūros apie 100m² ploto. Pro ją pravažiavome tris kartus, tačiau sustoti nesiryžome. Atrodė – kraupokai…:). Taip pat, pasukę į žvyrkelį su lankytino objekto nuoroda, atsidūrėme prie neveikiančios bobslėjaus trasos. Niekas neveikė, niekas nevaikščiojo. Prie pastatų komplekso stovėjo vienas automobilis. Narve krebždėjo keli triušiai. Tiesa, trasos ir kalno panorama – užgniaužė kvapą. Tačiau visi vieningai prisipažinome, būti ten – nebuvo labai jauku :). Tiesa, prieš išvykdami spėjome nusifotografuoti prie ten pat stovinčio ryškiaspalvio pienovežio :).

27

Vėl apie 23 val pasiekėme Jūrmalą. Vėl ta pati baimė dėl nakvynės. Tiesa, kadangi Kuldygoje buvome prisijungę prie Wifi (ačiū kūrėjams už šiuolaikines technologijas!), buvome nusižiūrėję porą kempingų. Apsistoti pavyko antrajame. Kaina visiems – 37,5 euro (automobilis, dvi palapinės, 4 žmonės). Suma ne tokia didelė, tačiau lyginant su Kuldygos kempingu, vieta to toli gražu neverta. Nors jūra nuo kempingo vos už 200-300 metrų, sąlygos vis tiek nepalyginamos. Tiesa, čia pasijautėme beveik kaip namie, mat apie 70 % kempingo svečių buvo lietuviai.

Po nakties ir pusryčių patraukėme į dar būnant Lietuvoje užsibrėžtą vietą – Basų kojų parką. Nors tam, kad jį pasiektume teko važiuoti papildomai 30 km, įspūdžiai buvo to verti. 2,5 km ilgio trasą iš įvairių akmenų, kankorėžių, smėlio, molio, stiklo šukių ir kt. paviršių įveikti basomis buvo tikras iššūkis.

28 29

O ir apylinkės pažėrė nuostabių vaizdų. 4 eurų kaina už bilietą – tikrai nebuvo didelė, turint omenyje tai, ką už ją gavome. Popietė – vykusi.

30 31

Grįžę į Jūrmalą ir užkandę pagaliau patraukėme prie jūros. Tiesa, pasiekę centrinį paplūdimį visi gerokai nusivylėme. Turint omenyje, jog Jūrmala – pagrindinis Latvijos kurortas, čia tikrai ne taip gražu ir tvarkinga kaip Liepojoje. Ir su tualetais ta pati situacija kaip Lietuvoje. 

34

Vėlai vakare, kad ir kaip būtų gaila, patraukėme į Šiaulius. Nors atostogoms paskyrę turėjome vos šešias dienas, per jas patyrėme tikrai labai daug. Nuo visiško atsipalaidavimo Liepojos paplūdimyje iki didžiulio streso, patirto ieškant nakvynės. Nors įspūdžiai po visko – patys geriausi, kitą kartą norėtųsi užkirsti kelią tokiai varginančiai nežinomybei dėl apsistojimo. Nors šį kartą viskas pavyko puikiai, ir skųstis negalime: nei orais, nei kainomis, nei vietomis, kuriose apsistojome, nei patirtais nuotykiais bei įspūdžiais, suprantame, jog kitą kartą viskas gali klotis ne taip sklandžiai. Tiesa, kaip pirmas toks atostogų ekspromtu blynas – šis, toli gražu, neprisvilęs!

Taigi, patikrinta – idealioms atostogoms užtenka geros draugų kompanijos, palapinių, miegmaišių ir transporto priemonės. Visa kita įmanoma suplanuoti jau kelyje. Nuotykis – 100 % garantuotas. Tiesa, visuomet gali kilti nesklandumų, tačiau jie irgi nuotykių dalis.

Neabejotinai, kitą vasarą vėl rengsimės į panašų žygį, tiesa – tuomet galbūt tikrai lankysime tik neatrastas Lietuvos vietas. O planavimo reikėtų šiek tiek daugiau. Nors kol kas – tai tik teorijos. Svarbiausia – nebijoti išbandyti ką nors naujo.

Tiesa, tokia sėkminga kelionė kaimyninėje šalyje paskatino drąsiau planuoti panašią kelionę ir kiek toliau nuo gimtinės. Kaip tik prieš vasaros atostogas nusižiūrėjome bilietus į Ispaniją. Planuoti atostogas spalio pabaigai – lapkričio pradžiai, kai ten dar pakankamai šilta, o Lietuvoje jau karaliauja žiemiški orai, dabar pats metas. Lėktuvo bilietai dviems žmonėms pirmyn ir atgal (atostogaujant savaitę laiko) kainuoja apie 1000-1200 Lt. Viešbučiai, atsižvelgiant į minimalius reikalavimus (tikrai tiks B&B – liet.: Nakvynė ir Pusryčiai), taip pat gali kainuoti apie 800-1000 Lt savaitei dviems su maitinimu (pusryčiai+vakarienė). Na, o dabar dar pridėkime mašinos nuomą savaitei – apie 300 Lt. Planas – viename viešbutyje praleisti 2-3 naktis. Dieną  keliauti nedideliu spinduliu apsistojimo vietos apylinkėse, o išsiregistravus – neskubant, su pertraukomis, judėti link kitos rezervuotos vietos. Ekstremalumo žymiai mažiau, nei teko patirti, mat visos nakvynės būtų suplanuotos, tektų tik laiku pasiekti numatytą vietą. Turint omenyje, jog navigacija puikiai žino visus kelius, planas neatrodo sudėtingas. Viešbučius rasti ir užsisakyti taip pat itin paprasta. Neabejotinai šiuo klausimu gali padėti tokios interneto svetainės kaip www.booking.com ir www.hotelston.lt. (manau: www.hotelston.com) O pamatyti šitaip keliaujant pavyks maždaug triskart daugiau nei būnant viename viešbutyje. Planas parengtas – belieka rezervuoti bilietus ir kambarius. Juk jaunesni ir drąsesni nei dabar, jau nebebūsime. Reikia gyventi dabar ir semti iš gyvenimo viską, ką galime, pilnomis saujomis!

Taigi, dar kartą, ačiū mano ekipažui už nuostabias ir įsimintinas atostogas! Nė neabejoju, jog tokių dar bus ne vienos ir kaskart vis kitose vietose. O jums linkiu drąsos, šiek tiek planavimo ir ryžto judėti į priekį, net jei nežinote, kas ten laukia.

35

Gero kelio, gero vėjo ir įspūdingų atostogų!

 

Nuoširdžiai,

Kristina

 

 

Kristina

Kristina

Tinklaraščio rašytojos Aušra ir Kristina rašys apie VISKĄ! Joms viskas įdomu ir jos viską nori išbandyti. Jos ieško informacijos, nori būti kūrybingos, gyventi įdomiai, atrodyti gražiai, valgyti skaniai. O pačiais geriausiais atradimais dalinsis su Jumis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PASKUTINIAI ĮRAŠAI: